Seimas ketvirtadienį pagaliau balsavo už tai, kad Lietuvoje būtų atskirtos šilumos tiekimo ir priežiūros veiklos. Taip atvertas kelias išskaidyti monopolijas šilumos ūkyje, pirmiausia Vilniuje, kur šias veiklas kontroliuoja Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdoma "Vilniaus energija" ir su ja netiesiogiai susijęs privatus koncernas "Icor".

 

Už šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas Šilumos ūkio įstatymo pataisas balsavo 103 Seimo nariai, prieš balsavo "tvarkietis" Julius Veselka.

Pataisomis nuo lapkričio 1-osios uždrausta šilumos tiekėjams prižiūrėti šilumos punktus, nors to reikalautų namo gyventojai.

 

Seimas ketvirtadienį pritarė ir Kęstučio Masiulio siūlymui nedaryti jokių išimčių ir šilumos tiekėjams neleisti prižiūrėti daugiabučių šilumos punktų. Už tai balsavo 93 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 10 parlamentarų.

 

Seimas pritarė ir kitai pataisai, kuri numato, kad privalomai pertvarkyti šilumos ūkius teks tik miestuose, kur gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Tačiau pertvarka nebūtų privaloma, jeigu miestų, kur gyvena iki 50 tūkst. žmonių, valdžia nutartų kitaip, ir jeigu šilumos ūkio prižiūrėtojas būtų fizinis asmuo.

Pasak Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio, privalomai šilumos ūkis turės būti pertvarkytas šešiuose didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje.  

Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė žurnalistams sakė Seimo sprendimą vertinanti teigiamai. "Akcentai sudėlioti taip, kad leidžia pasiekti geriausių rezultatų", - sakė ji.

 

Pasak prezidentės atstovės, Energetikos ministerijos duomenimis, preliminariai šildymas šiemet turėtų atpigti bent 10 proc.

 

"Pirmiausia dėl to, kad iš bendros šilumos tiekėjų sąskaitos bus eliminuotos šilumos tinklų priežiūros sąnaudos. Antra, dabar šilumos punktus, nepaisant to, kam jie priklausys - ar šilumos tiekėjui, ar gyventojui, galės reguliuoti gyventojų arba jų paskirtas prižiūrėtojas", - sakė S.Cirtautienė.

 

K.Masiulis teigė, kad 70 proc. Vilniaus gyventojų už šilumą mokės mažiau: "Jie maždaug keturis kartus mokėjo daugiau nei mokės dabar". Pasak jo, nuo lapkričio šilumos punktų priežiūros kaina bus nustatoma, atsižvelgiant į buto plotą. Be to, pataisos leis iš šilumos kainos minusuoti bent du centus už kilovatvalandę, kuriuos šilumininkai iš gyventojų rinko už šilumos punkto priežiūrą.

 

K.Masiulio teigimu, šilumos tiekėjui arba su juo susijusioms įmonėms bus draudžiama ne tik eksploatuoti daugiabučių šilumos punktus, bet ir būti namo administratoriais, o savivaldybėms - vienašališkai paskirti daugiabučių administratorius, jeigu gyventojai nepriima jokio sprendimo.

Kas trejus metus gyventojai turėtų balsuoti, ar administratoriai tinka eiti šias pareigas.

 

Ekonomikos komiteto narys J. Veselka prognozuoja, kad įstatymas padės šiek tiek sumažinti šilumos kainas, tačiau, anot jo, tik laikinai. Jis prognozuoja, kad vėliau gyventojai už šildymą ir su juo susijusias paslaugas mokės daugiau.

J.Veselka piktinasi, kad pagal įstatymą name šilumos punktų negalės prižiūrėti specialistai. Parlamentarui liko neaišku, kaip šilumos sistemos bus prižiūrimos tuose namuose, kurie bus susijungę į vieną bendriją, bet kuriems pagal įstatymą bus taikomi skirtingi šilumos punktų prižiūrėtojų parinkimo principai.

   

Seimas nustatė, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negalės būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su juo darbo santykiais arba teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjui. Taip pat pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negalės būti šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai.

 

Tokia veikla irgi negalės užsiimti įmonės, kurios versis šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba arba priklausys tai pačiai įmonių grupei, kurioje bus ir šilumos tiekėjai.

Pastato šildymo sistemų prižiūrėtojas turės viešai teikti informaciją apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, kainas ir tarifus, jų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas, o tokių duomenų pateikimo tvarką nustatys energetikos ministras.

 

Teisę reguliuoti nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką namo šilumos punkto įrenginių darbui galės tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Iš šilumos tiekėjo tokia teisė atimta, bet bus taikoma išimtis, kai tokiai veiklai leidimą duos daugiabučio bendrija arba savininkai, jeigu name nebus bendrijos.

 

Įstatymas leis daugiabučio bendrijai arba namo administratoriui būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju.

 

Seimas įpareigojo Konkurencijos tarybą kontroliuoja, kaip šilumos ūkyje laikomasi konkurencijos reikalavimų, kad šilumos gamintojai, tiekėjai ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ar nesudarytų draudžiamų susitarimų. Valstybinė energetikos inspekcija kontroliuos pastato šildymo sistemos prižiūrėtojo veiklą.

Seimas tai pat uždraudė šilumos tiekėjui į šilumos kainą įtraukti išlaidas turto nuomai ar kitas sąnaudas, nesusijusias su šilumos ar karšto vandens tiekimo veikla. Parlamentarai taip pat uždraudė į šilumos ar karšto vandens kainas įtraukti ir visas kitas sąnaudas, susijusias su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

 

Seimas įpareigojo pastato šildymo sistemos prižiūrėtojus viešai skelbti savo finansinius rodiklius: šildymo sistemų prižiūrėtojas turės teikti duomenis apie ketvirčių ir metinius rodiklius, investicijų dydžius, informaciją apie investuotojus, darbuotojų skaičių, savininkams išmokėtų dividendų ar tantjemų dydį, bendrovės vadovų atlyginimus bei jiems kitais pagrindais išmokėtas lėšas.

 

Tvarka, kaip daugiabučių savininkai galės pasirinkti naujus administratorius arba šilumos punktų prižiūrėtojus, būtų nustatyta pagrindinio - Šilumos ūkio įstatymo lydinčiaisiais poįstatyminiais teisės aktais.