Istorinėje Klaipėdos miesto pilies teritorijoje intensyviai dirba archeologai. Jų užduotis - nustatyti tikslias piliavietės ribas, kad būtų galima pradėti pilies atstatymo darbus, kuriems pirmajame etape numatyta skirti 30 mln. litų.
Archeologas Rokas Kraniauskas, Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas sako, kad Klaipėdos piliavietėje nuo liepos vidurio dirba keturios dešimtys archeologijos studentų, jiems vadovauja profesionalūs archeologai.
Per pirmas dvi savaites archeologams pavyko nustatyti neišlikusių buvusios pilies pietrytinio ir pietvakarinio bastionų ribas, yra atkasta dalis 17-18 amžių autentiško akmeninio grindinio. Iš viso pradiniame etape numatoma kasinėjimo darbus atlikti maždaug 600 kvadratinių metrų. plote. Projekte numatytas maksimalus kasimo gylis – iki 4 metrų. Pagal archeologų pateiktus duomenis toliau bus rengiamas piliavietės atstatymo techninis projektas.
„Archeologiniai kasinėjimai vykdomi Klaipėdos miesto ištakose, didžiausia sėkmė būtų atkasti 13 amžiaus, to laikotarpio, kai čia kūrėsi miestas, kultūrinius sluoksnius“, - sako R.Kraniauskas.
Anot jo, iki šiol daugiausia archeologinių kasinėjimų atlikta esamo Klaipėdos senamiesčio teritorijoje, tačiau ten miestas kūrėsi tik nuo 16 amžiaus.

Pradedamas projektavimas
Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė primena, kad dar 2008 metais buvo parengta Klaipėdos piliavietės teritorijos atkūrimo ir pritaikymo kultūros ir turizmo reikmėms galimybių studija. LR Vyriausybė 2008 metais projektų grupę „Juros vartai“, į kurios sudėtį įtraukti ir Klaipėdos pilies ir bastionu komplekso projektai, pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
„Birželį Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia UAB „Uostamiesčio projektas“, dėl Klaipėdos pilies bastionu komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, pirmojo etapo techninio projekto“, - sako E.Jurkevičienė.
Pirmajame etape numatyta: atkurti šiaurinės ir rytinės piliavietės kurtinas, pritaikant esama dažų sandėlį, sutvarkyti pilies ir bastionų komplekso teritoriją, pagal 17-18 a. duomenis atkurti Princo Karlo (šiaurės vakarų) ir princo Frydricho (šiaurės rytų) bastionų istorinį vaizdą. Vykdant projektą buvusių gynybinių įtvirtinimų tūriuose planuojama įrengti konferencijų, muziejų ir universalių ekspozicijų salės.
Snieguolė Stripinienė, „Uostamiesčio projekto“ projektų vadovė teigia, jog labai svarbu kuo greičiau gauti piliavietės archeologinių kasinėjimų išvadas. Projektavimo darbams yra numatytas labai ribotas laikas – pusmetis. Skubėti verčia terminai, kurių būtina laikytis norint projektui užsitikrinti ES struktūrinių fondų paramą. Planuojama, kad ES parama pirmojo etapo darbams gali siekti 20 mln. litų, dar 10 mln. litų numato skirti pati Klaipėdos savivaldybė.
Reprezentacinė erdvė
„Piliavietės atstatymas yra lavai svarbus Klaipėdai, nes mieste trūksta reprezentacinių erdvių, taip pat atstatyta pilis neabejotinai taptų pagrindiniu uostamiesčio simboliu“, - sako Alvydas Butkus, su piliavietės teritorija besiribojančios AB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinis direktorius.
Klaipėda jau keleri metai jaučia reprezentacinių erdvių trūkumą. Tik šiemet iš mirties taško pajudėjo šalia piliavietės esančio Dramos teatros rekonstrukcijos projektas, ieškoma vietos ir galimybių Klaipėdos muzikinio teatro naujo pastato statybai.
Prieš nusprendžiant atstatyti Klaipėdos piliavietę taip pat buvo diskutuojama ne tiek apie formą, o apie galimas funkcijas. Todėl be pritaikymo muziejui ir kitai visuomeninei miesto paskirčiai, planuojama, kad piliavietės kompleksas bus svarbi renginių vieta 2013 metais, kai Lietuva pirmininkaus ES, taip pat čia galėtų vykti NATO, kiti tarptautiniai renginiai.
Pasak A.Butkaus, darbų pradžia piliavietėje yra labai svarbi visai teritorijai, kuri apima ir Klaipėdos pilies uostą, Kruizinių laivų terminalą. Tai bus didelis postūmis ir kitiems „Jūros vartų“ projektams, kuriuos senosios laivų remonto įmonės teritorijoje numato įgyvendinti „Klaipėdos laivų remontas“.

„Archeologiniai kasinėjimai akivaizdžiai parodė, kad pilies kontūrai yra po šiuo metu į teritoriją vedančiu keliu, todėl reikės labai daug bendro savivaldybės, mūsų ir kitų suinteresuotų pusių darbo, kad išspręstume iškilusias problemas ir ši teritorija galėtų būti vystoma miestui naudinga linkme“, - sako A.Butkus.
Jau rugpjūčio pradžioje planuojama gauti tarpinę archeologų ataskaitą, kurioje būtų detaliai apibrėžti piliavietės kontūrai. Remiantis archeologinių kasinėjimų išvadomis pagaliau bus baigta rengti teritorijos detaliojo plano koncepcija, paspartės detaliojo plano patvirtinimo procesas, kurio užsakovas, kartu su savivaldybe, yra „Klaipėdos laivų remontas“.
„Tikimės, kad dokumentų derinimo procedūros vyks sklandžiai, nes dabar yra palankus laikas tolimesniam „Jūros vartų“ projekto, kurio plėtra porai metų buvo sustabdyta, vystymo atnaujinimui“, - sako A.Butkus.
Planuoja nesustoti
Pasak S.Stripinienės, įgyvendinus pirmąjį Klaipėdos piliavietės atstatymo projektą būtų atkurta tik apie trečdalis pilies pylimo, todėl labai svarbu nesustoti.
E.Jurkevičienė mini, jog savivaldybes planuose - tolimesni darbai, susiję su šios teritorijos ir jos prieigų sutvarkymu. Numatoma esamo Pilies tilto per Danės upę ir Pilies gatvės rekonstrukcija, piliavietės teritorijos ir Klaipėdos senamiesčio sujungimas požeminėmis perėjomis, įvažiavimo į pilies teritoriją sutvarkymas. Šiuo metu savivaldybė planams įgyvendinti ieško finansavimo galimybių.
Pačiuose optimistiškiausiuose Klaipėdos miesto planuose yra visos Klaipėdos piliavietės ir net pilies atstatymas. Tačiau, preliminariais skaičiavimais, tam reiktų daugiau nei 100 mln. litų, bei principinio sprendimo, - kokios pilies Klaipėdai reikia: atkurtos autentiškai ar pritaikytos šiandieniniams poreikiams ir laikmečiui.
O šiuo metu archeologai planuoja kasinėjimo darbus piliavietės teritorijoje iki rudeninių šalnų, kad atskleisdami praeities Klaipėdos miesto paslaptis, sudarytų galimybę kurti miesto ateitį.