Verslininko Bronislovo Lubio kontroliuojamo koncerno "Achemos grupė" įmonė "Renerga", gaminanti elektrą vėjo ir mažosiose hidroelektrinėse, šiemet tikisi baigti statyti 50 megavatų (MW) galios Benaičių vėjo jėgainių parko plėtrą Kretingos rajone.

 

Vokietijos gamintojas "Enercon" baigė statyti pamatus šiuo metu didžiausiai Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkui, rašo Ispanijos vėjo energetikos portalas REVE.

 

Pagal pradinį planą, statybos darbai turėjo būti pradėti pernai, tačiau dirvožemio sąlygos pasirodė esančios sudėtingesnės, nei tikėtasi. Anksčiau "Achemos grupė" skelbė planuojanti vėjo elektrinių parko plėtrą pradėti dar 2008-aisiais, tačiau tuomet užsitęsė Kretingos rajono savivaldybės bendrojo plano tvirtinimas.

 

Parke statoma 17 naujų vėjo elektrinių - dabartinis bendras 16 MW šešių vėjo jėgainių parko galingumas padidės iki 50 MW. SEB banko antrinė įmonė "SEB lizingas" šiam projektui 2008-aisiais suteikė 221 mln. litų paskolą.

"Renergos" vadovas Linas Sabaliauskas portalui teigė, jog įmonė stato ir naują elektros tinklo atšaką.

 

"Šiuo metu esančios 110 kilovatų elektros linijos nėra pajėgios perduoti daugiau megavatų", - sakė L.Sabaliauskas.

Benaičių vėjo jėgainių parko projektą numatoma užbaigti iki šių metų pabaigos.

 

"Renerga" ketina toliau didinti ir įvairinti energijos gamybos pajėgumus - iki 2014 metų juos ketinama padidinti dar 50 MW. Pasak portalo, "Renerga" taip pat planuoja statyti hidroenergijos ir biomasės kogeneracines jėgaines, kurių pajėgumas sieks 100 MW.

 

"Mums reikia dar daugiau pajėgumų, nes galiausiai mums teks konkuruoti su dujomis kūrenamomis elektrinėmis", - sakė L.Sabaliauskas.

Pradėjus eksploatuoti vėjo elektrines "Renerga" jau 2011-aisiais planuoja pagaminti apie 90 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.

"Renerga" 2008-aisiais pagamino 44,2 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos - beveik ketvirtadaliu daugiau nei 2007 metais, kai pagaminta 35,5 mln. kWh elektros.

 

"Renergai", be 2007 metais pradėto naudoti 16 MW Benaičių vėjo elektrinių parko, dar priklauso 320 KW galingumo Pastrėvio mažoji hidroelektrinė bei 1,5 MW galingumo Kavarsko mažoji hidroelektrinė.

 

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020-ųjų iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 23 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.