R.Taraškevičius: „Teismas sudėlios visus taškus“

 

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią publikaciją, kurioje minima su juo siejama bendrovė, pareiškė esantis tvirtai įsitikinęs, kad jo pavarde siekiama pasinaudoti.

 

Vienas informacinis portalas šiandien pranešė neva dėl vengimo vykdyti finansinius įsipareigojimus statybos bendrovei „Klaipėdos monolitas“, kurio akcijų turi uostamiesčio vadovas, iškilo bankroto grėsmė.

 

Nesutarimai kilo dėl jau pastatyto komercinio centro Klaipėdos Naujojoje Uosto gatvėje. Vienas iš subrangovų kreipėsi į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo generaliniam rangovui bendrovei „Klaipėdos monolitas“ bei užsakovui – bendrovei „Kleta“.

 

„Tai yra teisiniai klausimai, kuriuos užsakovas, rangovas ir subrangovai turi išspręsti. Užsakovas privalo atsiskaityti su rangovu, kad šis galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus subrangovams. Daugiau apie tai kalbėti nėra prasmės. Teismas sudėlios visus taškus“, – sakė R.Taraškevičius.

 

Jis neabejojo, kad šitaip bandoma pasinaudoti jo pavarde ir pareigomis siekiant daryti spaudimą užsakovui prieš pirmadienį įvyksiantį teismo posėdį.

 

„Aš nevadovauju įmonei, nedirbu joje, dirbu Savivaldybėje ir komercine veikla neužsiimu. Sutartis pasirašo ir įsipareigojimus turi vykdyti įmonės darbuotojai. Manau, kad užsakovo padorumo ir garbės reikalas dabar išspręsti šį klausimą iki galo“, – kalbėjo meras.

 

"Delfi" publikacija

Ne vienerius metus glaudžiai bendradarbiaujančios uostamiesčio įmonės – „Kleta“ ir „Klaipėdos monolitas“ – rado būdą kaip nemokėti milijonų jų užsakymus vykdžiusiems subrangovams. Keletas įmonių sutiko paimti nors dalį to, kas joms priklauso, ir nekelti triukšmo. Tačiau vieno į bankrotą nuvaryto subrangovo teises į skolą perėmus skolų išieškotojams, virš uostamiesčio merui Rimantui Taraškevičiui priklausančio „Klaipėdos monolito“ ir vienos stambiausių Vakarų Lietuvoje nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Kleta“ pakibo bankroto bylų grėsmė. Rašo portalas "Delfi".

 

 

Iš „Kletos“ gavęs užsakymą statyti didelius administracinius pastatus Naujojoje uosto gatvėje generalinis rangovas „Klaipėdos monolitas“ sudarė sutartį su rangovu „Vilniaus doleta“ ir įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas. „O Vilniaus doleta“ subrangovu pasirinko sostinėje registruotą „Stiklo briauną“. Sutartys buvo sudarytos 2008-ųjų pavasarį, prasidėjo statybos. Bet tų pačių metų pabaigoje darbai buvo sustabdyti, nes užsakovas nutraukė finansavimą.

 

Statybos buvo atnaujintos 2009-ųjų vasarį po to, kai buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos apmokėjimo sąlygos. Taip pat užsakovas, genrangovas ir rangovas pasirašė trišalį susitarimą, kuriame „Kleta“ įsipareigojp atsiskaityti su rangovu, jei dėl kokių nors priežasčių to nepadarytų „Klaipėdos monolitas“.

 

Skolų išieškotojai tvirtina, jog apgaulei esą buvo ruošiamasi iš anksto: kaip vėliau paaiškėjo, 2008-ųjų gruodžio mėnesį beveik visas Arūnui Kuraičiui priklausančios „Kletos“ nekilnojamas turtas buvo perrašytas kitos A. Kuraičio bendrovės BJK vardu – per tris dienas „Kletos“ turtas sumažėjo 33 nekilnojamojo turto objektais (milijonus kainuojančiais pastatais ir žemės sklypais).

 

Darbai buvo baigti pernai rugsėjį, bet generalinis rangovas „Klaipėdos monolitas“, kurio beveik 74 proc. akcijų priklauso uostamiesčio merui, atsisakė sumokėti likusią sumą – 1,9 mln. litų. R. Taraškevičiaus bendrovė, remdamasi trišale sutartimi, pasiūlė kreiptis tiesiai į „Kletą“. Bet nieko nesumokėjo ir užsakovas.

 

Jau bankrutavusios „Stiklo briaunos“ teises į skolą perėmė skolas supirkinėjanti bendrovė „Inkaso“ ir ėmė reikalauti dabar jau jai priklausančių pinigų (su delspinigiais ir baudomis suma jau siekia 2 mln. 741 tūkst. litų). Bet “Klaipėdos monolitas” ir toliau atsisakinėjo mokėti, o „Kletos“ savininkas tik po to, kai „Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl bankroto bylų iškėlimo jo ir mero bendrovėms, pareiškė „Stiklo briaunai“ išvis neketinęs mokėti, bet dabar pakeitęs nuomonę. A. Kuraitis pasiūlė rinktis: arba, priklausomai nuo mokėjimo grafiko, 15-30 proc. nesumokėtos sumos (be delspinigių ir baudų), arba išvis nieko, o vietoj pinigų – keletas bylinėjimosi teismuose metų. „Kletos“ savininkas teigia, kad atsiskaitymams trūksta pinigų, tačiau „Inkaso“ žiniomis, pernai bendrovė vien tik iš mokesčių inspekcijos gavo per 2 mln. litų sugrąžinto PVM.

 

„Inkaso“ direktorius Dovydas Urvakis DELFI tvirtino išsiaiškinęs, kad ir kitoms įmonėms, dirbusioms tame pačiame objekte, vidury darbų teko pasirašyti analogiškas trišales sutartis, pagal kurias „Kleta“ perėmė mero įmonės finansinius įsipareigojimus. O paskui toms įmonėms buvo pateikti pasiūlymai gauti gerokai mažiau nei priklauso. Iš viso užbaigus statybas generalinis rangovas ir užsakovas, „Inkaso“ duomenimis, subrangovams liko skoloje apie 6,5 mln. litų.

 

Specialistams įtarimų kelia ir tai, kad „Kleta“ kreditoriams siūlo atsiskaityti per 5 mėnesius didžiąją sumos dalį paliekant paskutiniam mokėjimui. D, Urvakiui nerimą kelia tai, kad būtent 5 mėnesiai yra įstatyme numatytas laikotarpis, per kurį įmonė gali teisme pasitvirtinti restruktūrizacijos planą, tokiu atveju nebeliktų iš ko kreditoriams reikalauti pinigų.

 

Pasak D. Urvakio, „Kletos“ ir „Klaipėdos monolito“ naudojama schema leidžia ne tik nugvelbti dalį rangovams priklausančių pinigų, bet ir sudaro sąlygas mero bendrovei išlikti „švariai“. Esą nemokios įmonės reputacija trukdytų, kaip subrangovui, darbuotis daugiamilijoninės vertės Klaipėdos arenos statybose. Tačiau R. Taraškevičius DELFI tvirtino, jog „Klaipėdos monolitas“ arenos statybose „tikrai nedirba“.

 

Beje, dėl verslo su „Kleta“ R. Taraškevičius turėjo rūpesčių ir 2007-ųjų pabaigoje. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tąsyk pripažino jį pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, nes meras dalyvaudavo savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose bei pirmininkaudavo savivaldybės tarybai svarstant ir tvirtinant žemės sklypų, kuriuose “Klaipėdos monolitas” vykdė statybos darbus “Kletos” užsakymu, detalųjį planą ir kt.

 

Į klausimą apie 1,9 mln. litų skolą R. Taraškevičius atsakė klausimų: „Kuo čia dėtas meras? Nereikia ieškoti sliekų ten, kur jų nėra. Jei užsakovas atsiskaitytų su „Klaipėdos monolitu“, jis momentaliai atsiskaitytų su subrangovu. Kaltinti „Klaipėdos monolitą“ neatsiskaitymu yra vaikiška. Tai pigūs triukai“.

 

Paklaustas apie ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei Klaipėdos meras DELFI sakė nesuprantąs, kokiu pagrindu byla gali būti iškelta ir vertė kaltę „Kletai“.

 

"KLip" portalo nuomone, ši publikacija akivaizdžiai rodo, kad jau prasideda rinkiminė kova savivaldos rinkimuose, kurie vyks po metų. Šio straipsnio atsiradimas sutapo ir su diskusijomis, vykstančiomis Konservatorių partijoje, dėl partijos Klaipėdos skyriaus reformos, siekiant sumažinti dabartinio skyriaus pirmininko Naglio Puteikio įtaką. N.Puteikį mėginantys nuversti Konservatorių atstovai Klaipėdos miesto taryboje dažnai yra kaltinami suokalbiais su Rimantu Taraškevičiumis ir liberalcentristais.

Priminsime, kad verslo pasaulyje panašūs procesai vyko ir po 1998 metų Rusijos krizės, kai su finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės neatsiskaitydavo su partneriais. Tuomet šiam procesui taip pat buvo bandoma primesti politikos šešėlį.