Už piratų pagrobtus lietuvius jūreivius išpirka nebuvo mokama.

Tai penktadienį Klaipėdoje per spaudos konferenciją pareiškė "Limarko" laivininkystės kompanijos generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris.

 

"Ne, nebuvo mokama", - atsakė "Limarko" vadovas.

 

Anot jo, reikalavimo sumokėti išpirką taip pat nebuvo sulaukta.

"Kodėl paleido? Dėl to, kad susitarė, matyt. Reikia suprasti, kokia yra realybė toje pasaulio dalyje. Jūs žinote, kad 60 dienų yra paskelbtos paliaubos. Mūsų jūrininkų duomenimis, jie buvo laikomi kažkokioje karinėje bazėje arba labai kažkur, kas panašu į karinę bazę", - teigė V.Lygnugaris.

 

Liepos viduryje Nigerijos pagrindinės sukarintos grupuotės "Judėjimo už Nigerio upės deltos išvadavimą" nariai paskelbė, kad 60-čiai dienų nutraukia ugnį ir išpuolius.

 

Pasak V.Lygnugario, pagrobėjai, kurie buvo uniformuoti, su kaukėmis, labai gerai ginkluoti ir organizuoti, patys paleido lietuvių jūrininkus.

 

"Mūsų turimais duomenimis, 7 val. ryto Lietuvos laiku pagrobtieji buvo pažadinti, 8 val. ryto buvo susodinti į motorines valtis ir išvežti nežinoma kryptimi, apie 8.30 val. jie išlaipinti, kaip vėliau paaiškėjo, Vary, tai yra viename iš uostų Nigerio upės deltoje, paplūdimyje", - teigė "Limarko" vadovas.

 

V.Lygnugaris tvirtino, kad paliktus paplūdimyje lietuvius pastebėjo vietos gyventojai, kurie iškvietė policijos šerifą. Šis, sužinojęs, kad penketas yra motorlaivio "Saturnas" įgulos nariai, susisiekė su "Saturno" agentu, kuris juos išsivežė.

 

Pasak "Limarko" vadovo, tai įvyko apie 10.30-11.00 val. Tuomet jūreiviai buvo nuvežti į karinę bazę, kur juos apklausė Nigerijos valdžios atstovai. Šiuo metu lietuviai yra Vary miesto ligoninėje, čia tikrinama jų sveikatos būklė.

 

Anot V.Lygnugario, tikimasi, kad jūrininkai namo grįš per 2-3 dienas, tačiau tai priklausys nuo jų sveikatos, nes, nors vyrai nebuvo kankinami ar mušami, jie kalinti sunkiomis sąlygomis, galbūt džiunglėse.

 

Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko teigimu, jūreiviai - Sergejus Triškinas, Aleksandras Alatyrcevas, Vladimiras Blazevičius, Vladas Keršys ir Aleksandras Solovjovas - į Lietuvą grįš sekmadienį arba pirmadienį.

 

Anot V.Lygnugario, visas dvi savaites trukusios dramos metu labai padėjo įmonės agentas Nigerijoje, teisininkai.

 

"Limarko" vadovas negalėjo nurodyti tikslių pagrobimo priežasčių, nei pagrobėjų, tačiau spėjo, kad tai yra susiję su nestabilia politine situacija Nigerijoje.

 

"Tai labai gali būti, kad tiesiog vietiniai, jūs žinote, kad Nigerijoje valdžia yra ganėtinai silpna, tad tiesiog mes patekome į įvykių sūkurį. Gal tai viena iš priežasčių. Aš negalėčiau dabar įvardyti priežasčių, kodėl šitas laivas? Plėšikavimai ten vyksta nuolat (...) Manau, kad ta Pietų Nigerijos dalis, kuri turi labai daug naftos, ir šiaurinė dalis, kurioje yra pusėtina valdžia, yra paskelbusios 60 dienų paliaubas. Galbūt norėjo tie žmonės, mes nežinome, ar tai buvo "Judėjimas už Nigerio upės deltos išvadavimą", gal jie norėjo parodyti, kad mes turime čia kažkokią galią, sunku pasakyti", - svarstė V.Lygnugaris.

 

Anot "Limarko" vadovo, po šio įvykio įmonė "nekeis savo profilio", nes esą tokie atvejai yra labai reti.

 

Bendrovė šiuo metu ieško sanatorijos artimiausiu metu parskrisiantiems jūreiviams.

 

Laivas "Saturnas" šiuo metu yra Abidžano uoste, Drambio Kaulo Krante. Iš jo į Lietuvą bus parskraidinta ir likusi įgula.

Į Dramblio Kaulo Krantą bus siunčiama nauja įgula tęsti kelionę.

 

Namo už valstybės pinigus

Penktadienio rytą Nigerijoje išlaisvinti penki Lietuvos jūreiviai į tėvynę grįš už valstybės lėšas.

Tai žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

 

Pasak jo, jūreiviai - Sergejus Triškinas, Aleksandras Alatyrcevas, Vladimiras Blazevičius, Vladas Keršys ir Aleksandras Solovjovas - į Lietuvą grįš sekmadienį arba pirmadienį. Tai priklausys nuo lėktuvų skrydžių.

 

"Sveikiname artimuosius ir visą Lietuvą su šia džiugia žinia. Buvo 11 nežinomybės ir įtampos dienų. Noriu išreikšti savo padėką "Limarko" įmonės vadovams, kurie elgėsi tikrai labai profesionaliai, pilietiškai, humaniškai ir patriotiškai rūpindamiesi savo darbuotojais ir jų artimaisiais", - sakė Užsienio reikalų ministerijos vadovas.

 

V.Ušackas neatskleidė, kokiomis aplinkybėmis jūreiviai buvo išlaisvinti.

 

"Tai yra pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, tikimės, kad paskutinis. Jau dabar yra sudaryta darbo grupė, kuri daro išmoktas pamokas - kokių priemonių turėtų imtis kiekvienas laivo savininkas ir valstybė Lietuvoje, ką mes galime išryškinti tarptautiniu lygiu", - kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, pirmiausia vaduojant įkaitus buvo kalbama su Vokietija, kadangi ši šalis atstovauja Lietuvai konsulinės pagalbos klausimais.

 

"Aš kalbėjau su eurokomisare Benita Ferrero-Waldner , su ES pirmininkaujančios Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu, kurio iniciatyva ES darė "troikos" demaršus Nigerijoje. Kaip elgtis tokiu metu konsultavomės su jūrinėmis šalimis Graikija, Belgija, Norvegija, Nyderlandais, Jungtine Karalyste, JAV. Visų jų - tiek valstybių atstovų, tiek laivų savininkų - rekomendacija buvo ta pati: takoskyra tarp valstybės ir laivo savininkų bei aukščiausio lygio konfidencialumas", - pasakojo V.Ušackas.