Tikriausiai nedaugelis žmonių susimąsto, kad gyvenimas Klaipėdos rajone vyksta ne chaotiškai, o pagal griežtą planą, kurį parengė Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir kelios dešimtys rajono savivaldybės tarnautojų, politikų, visuomeninių ir verslo struktūrų atstovų. Kalbame apie 55,5 tūkst. Lt kainavusį Klaipėdos rajono plėtros strateginį planą, tačiau ko ištiktųjų vertas šis planas, paaiškėjo mums pasidomėjus Gargždų užtvankos atstatymo istorija.

 

 

Į redakciją kreipėsi skaitytojai, teiraudamiesi, koks likimas laukia dar 1922 m. pastatytos Gargždų užtvankos Tikriausiai ir daugeliui iš jūsų įdomu ar kažkada buvusi patraukli maudynių vieta vėl atgims ir taps traukos centru.  Nes šiuo metu gargždiškiams ir miesto svečiams akis bado prie užtvankos dykstančios šiukšlių krūvos.

 

Redakcija turi raštą, kuriuo dar 2003 m. rudenį žmonės kreipėsi į rajono savivaldybę, klausdami ar bus atstatyta Gargždų užtvanka - istorinis architektūros paveldas. Jiems atsakyta, kad aplinkos apsaugos departamentas ėmėsi iniciatyvos nugriauti Gargždų užtvanką, motyvuodamas tuo, kad užtvankos nebegali įveikti žuvys plaukiančios neršti. Dar buvo planuota, ne tik sunaikinti užtvanką, bet ir pašalinti akmenis, kurie yra vandenyje aplink.

 

Ieškodami atsakymo dėl užtvankos likimo ir atkreipėme dėmesį į Klaipėdos rajono plėtros strateginį planą, kuriame numatyti svarbiausi rajono darbai 2004-2012 m. laikotarpiu.

 

Popieriniai planai

 

Plane yra numatyta nuo 2005 m. iki šių metų pabaigos „Parengti ir įgyvendinti Gargždų užtvankos (pylos) rekonstrukcijos programą-projektą ir jį įgyvendinti“. Formuluotė tikrai nėra labai konkreti, tačiau galima suprasti, kad plane yra numatyta Gargždų užtvanką atstatyti. Tam buvo suplanuoti ir pinigai. Apie 135 tūkst. Lt planavo skirti savivaldybė, apie 15 tūkst. Lt turėjo būti privačios lėšos. Tačiau po to, kai raštu kreipėmės į rajono valdžią, paaiškėjo, kad šie planai gali taip ir likti planais. Bet jau savivaldybė užtvankos atstatymą „laidoja“. Ne gana to, tampa akivaizdu, kad užtvankos atstatymas apskritai yra beveik neįmanomas ir net neturėjo būti įtrauktas į strateginį planą. Jau tuo metu, kai buvo rengiamas strateginis planas, galiojo LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2003 01 16 įsakymas, Nr. 27/3 D-13 “Dėl aplinkosaugos reikalavimų nustatymo saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos keliuose“, kuris iš esmės užkerta kelią Gargždų užtvankos atstatymui.

 

Tai savo rašte tvirtina ir Klaipėdos rajono administracijos  direktorius Česlovas Banevičius. Jis akcentuoja, kad minėtame ministrų įsakyme buvo patvirtintos saugomų ir globojamų žuvų migracijos kelių sąrašas, į kurį įtraukta ir Minijos upė.

 

Anot Č.Banevičiaus nustatyta, kad minėtuose keliuose negali būti bloginamos žuvų migracijos sąlygos, statomos naujos bei atstatomos buvusios užtvankos.

 

Maža to, oficialiame savivaldybės rašte K.r.SAVAITEI rašoma, kad Gargždų užtvanka ir kiti susiję pastatai nepriklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, todėl ji negali spręsti užtvankos rekonstravimo darbų. Todėl kyla pagristas klausimas, kaip apskritai užtvankos rekonstrukcijos projektas atsidūrė strateginiame plane. Ar tai buvo tiesiog jį rengusių specialistų ne kompetencija ar kuriant šį planą savivaldybė dar turėjo interesų užtvankos istorijoje.

 

Kratosi atsakomybės

 

Kad savivaldybė prieš penketą metų dar turėjo interesų, darosi aišku, nes strateginiame plane įgyvendinti užtvankos rekonstrukcijos darbus buvo numatyti būtent savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyrius, kultūros skyrius, taip pat Gargždų turizmo informacijos centras bei kultūros vertybių apsaugos departamentas.

 

Šioje vietoje išlenda ir dar vienas interesas. Būtent prieš keletą metų statyti hidroelektrines ant Minijos upės buvo pasišovusi Pramoninkų konfederacijos vadovui Bronislovui Lubiui priklausančios „Achemos grupės“ viena iš įmonių.

 

Kad Gargždų užtvanka domėjosi B.Lubys patvirtina ir užtvankos nuosavybę planuojantys susigrąžinti tėvas ir sūnus Kęstutis ir Tomas Stončiai.  Jie turi visus dokumentus, kad anksčiau šalia užtvankos veikė malūnas ir hidroelektrinė, kuri elektra aprūpindavo Gargždus. Dėl užtvankos, šalia esančių pastatų ir žemės nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi Čikagoje gyvenanti Aniceta Disler, kurios mergautinė pavardė buvo Stončiutė.

 

„Pagal A.Disler įgaliojimą mes jau susigrąžinome 16 ha žemės ir prie užtvankos esančių pastatų nuosavybę bei rengiame dokumentus teismui dėl užtvankos nuosavybės teisių atkūrimo“, - sako T.Stončius.

 

Jis atskleidžia ir tai, kad pati savivaldybė deklaruodama, kad užtvanka priklauso ne jai, pati visai nežino kam ji priklauso, nes  savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Girdžius šią vasarą rajono spaudoje viešai teigė, kad užtvanka priklauso K.Stončiui. Būtent šią vasarą ir buvo kilusi diskusija, kas turi tvarkyti šiukšles aplink užtvanką.

 

Planuoja atstatyti

 

Pasak T.Stončiaus, anksčiau ar vėliau jie susigražins užtvankos nuosavybę. O tuomet jų planuose yra atstatyti ir užtvanką, ir malūną, ir hidroelektrinę.

 

„Vieni įstatymai tai leidžia, kiti draudžia, tačiau planų viską atkurti vis tiek neatsisakome“, - teigia T.Stončius.

 

Matomai panašiai prieš penkmetį manė ir Minijos upėje hidroelektrines planavęs statyti B.Lobys. Juk visi žino, kad Lietuvoje įstatymai ir nutarimai keičiasi labai dažnai.

 

Todėl, matyt, ir strateginio plano rengėjai įtraukė užtvankos atkūrimo klausimą, nes jį įgyvendinant buvo numatytas ir privatus interesas, ką atspindi ir tie 15 tūkst. Lt privačių lėšų. Tačiau atsiradus teisėtiems šeimininkas, tas privatus interesas šiek tiek pasikeitė.

 

Šiandien oficiali savivaldybės pozicija yra tokia, kad užtvanka negali būti atstatyta. Būsimi jos savininkai mano kitaip. Juo labiau, kad jau minėtas ministrų įsakymas tiesiogiai nedraudžia statyti užtvankų, tiesiog jų statytojų laukia ilgas ir kankinantis kelias įrodyti, kad užtvanka ir pastatytos pratakos žuvims „nepablogins jų migracijos sąlygų“. Dar yra variantas šį įsakymą „pakoreguoti“, tačiau čia jau „didžioji politika“.

 

 

 

Strategiją tobulins

 

 

Dabar norėtųsi grįžti prie strateginio plano. Dar 2002 m. gruodį Klaipėdos rajono savivaldybė atstovaujama tuometinio mero Ričardo Vaitiekūno pasirašė sutartį su Kauno Technologijos Universitetu atstovaujamo Dir. J. Šiugždinienės. Įgyvendinat šią sutartį ir buvo parengtas strateginis planas, kurio vertė – 55 460 Lt.

 

 

            Pasak Č.Banevičiaus šis planas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje ir dar nebuvo strateginių planų metodikos, todėl pasikeitus aplinkybėms, planas ne visiškai atitinka realią situaciją. Dabar savivaldybėje jau numatyta rengti kitą strateginį planą iki 2020m.

 

 

Rengti naują planą turėtų paskatinti ir tai, kad praėjusiais metais savivaldybės užsakymu atliktas strateginio plano monitoringas parodė, kad jau per pirmuosius trejus plano galiojimo metus apie trečdalis plane numatytų darbų nėra įvykdyti, o dalis, kaip užtvankos atstatymas, apskritai yra nevykdytini.

 

 

Akivaizdu ir tai, kad didėjant laiko tarpui nuo plano parengimo, neįgyvendintų planų procentas tik didės. Net tie projektai, kurie yra įgyvendinti, kelia daug aistrų.

 

 

Pavyzdys, Klaipėdos gatvės rekonstrukcija. Strateginiame plane buvo planuojama, kad rekonstrukcija kainuos apie 7,5 mln. Lt, tačiau realiai ji kainavo per 10 mln. Lt. Dabar šią istoriją narplioja STT, o rajono meras karštligiškai ieško gatvės rekonstrukcijai trūkstamų pinigų. Ženkliai brangiau, nei buvo numatyta, kainavo ir vaikų bibliotekos Gargžduose rekonstrukcija bei kiti projektai.

 

 

Aktyviausiai vykdoma yra ta strateginio plano dalis, kur numatyta parengti dar kokį nors planą. Štai pavyzdžiui strateginiame plane iki šių metų pabaigos numatyta parengti „Gargždų miesto ir rajono architektūrinį įvaizdį gerinančią programą, numatančią pastatų spalvinius derinius, apželdinimo ir apšvietimo sistemas ir kt.“. Įdomu tai, kad šios programos parašymui numatyta skirti net 300 tūkst. Lt.

 

 

O štai realius darbus daryti sekasi ne taip gerai. Vėluoja Gargždų stadiono rekonstrukcijos projektas, o plane numatyti nauji Gargždų sporto maniežas ir baseinas, greičiausiai taip ir neišvys dienos šviesos numatytu laikotarpiu.

 

 

Tačiau „didžiuotis“ reikia tuo, kad strateginis planas yra. Jo priežiūrai net skyrius įsteigtas, kuriame dirba trys žmonės. Nuolat atliekami strateginio plano monitoringas ir tobulinimo darbai. Taip pat jau planuojamas ir naujas strateginis planas.

 

 

Rajono biudžetui viso šio plano aptarnavimas ir naujų planų kūrimas kainuoja šimtus tūkstančių litų, o naudos daugiausia iš šio plano turi įvairūs konsultantai, kurių „intelektualinis“ triūsas yra labai brangiai vertinamas, tačiau labai sunkiai pamatuojamas. Akivaizdu, kad šis „popierinis“ darbas, beveik neduoda nei garantijų, nei kokybės, nei atsakomybės.

 

 

Žinoma, planuoti reikia, tačiau peršasi mintis, kad rajono strateginis planas daugiau skirtas pinigus „įsisavinti“, nei įgyvendinti konkrečius projektus. Todėl redakcija ir toliau stengsis jus informuoti, kaip vykdoma rajono „strategija“.