Tai, kad šian­dien Lie­tu­vos ūki­nin­kai at­si­dū­rė su­dė­tin­go­je pa­dė­ty­je, pa­ro­dė ir par­ėję Sei­mo rin­ki­mai. Vals­tie­čių par­ti­ja ir jos ly­de­rės Že­mės ūkio mi­nist­rė Ka­zi­mi­ra Pruns­kie­nė pa­ty­rė pil­ną fias­ko, nors prieš rin­ki­mus pla­ti­no įvai­rius pra­ne­ši­mus, ku­riuo­se žars­tė ūki­nin­kams pa­ža­dus apie „gra­žų ry­to­jų“.

 

Per pas­ku­ti­nius me­tus dvi­gu­bai pa­bran­gus trą­šoms, treč­da­liu ku­rui, ener­ge­ti­niams iš­tek­liams, že­mės ūkio pro­duk­ci­jos kai­nos šie­met pa­ste­bi­mai ma­žes­nės.

 

Ūki­nin­kai pri­vers­ti san­dė­liuo­ti grū­dus, bul­ves, ne­no­rė­da­mi šiuo me­tu jų pus­vel­čiui par­duo­ti. O pie­no san­dė­liuo­ti ne­ga­li­ma, to­dėl nors ir pi­ges­nį, jį rei­kia pri­duo­ti su­pir­kė­jams. Vie­nin­te­lis ke­lias tai­sy­ti si­tu­a­ci­ją, gra­sin­ti ak­ci­jo­mis ir boi­ko­tuo­ti ma­žiau­siai už pie­ną mo­kan­čius pie­no per­dir­bė­jus..

 

Ly­gy­bė Eu­ro­po­je

 

Sva­rus Lie­tu­vos ūki­nin­kų gel­bė­ji­mo­si ra­tas ga­lė­tų bū­ti tie­sio­gi­nių iš­mo­kų pa­di­di­ni­mas ar­ba tie­siog jų su­ly­gi­ni­mas su iš­mo­ko­mis, ku­rias gau­na ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se dir­ban­tys ūki­nin­kai.

 

Apie tai Že­mės ūkio mi­nist­rė K.Pruns­kie­nė kal­bė­jo­si tri­ša­lia­me su­si­ti­ki­me su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­re Ma­riann Fis­her Bo­el bei šiuo me­tu ES pir­mi­nin­kau­jan­čios Pran­cū­zi­jos že­mės ūkio mi­nist­ru Mi­še­liu Barn­jė.

 

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­tei­kė kon­kre­tų klau­si­mą, ko­kie yra pa­grin­di­niai Lie­tu­vos že­mės ūkio pri­ori­te­tai

 

Pir­muo­ju pri­ori­te­tu Lie­tu­va pa­si­rin­ko tie­sio­gi­nių iš­mo­kų su­vie­no­di­ni­mą vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ta­čiau tai įma­no­ma pa­da­ry­ti tik po 2013 m. Da­bar­ti­nė Ben­dro­ji že­mės ūkio po­li­ti­ka dar nė­ra iš­spren­du­si vi­sų pro­ble­mų, ku­rios itin skau­džiai pa­lie­čia nau­ją­sias ša­lis na­res, ku­rioms rin­ko­je ten­ka kon­ku­ruo­ti ne­ly­gia­ver­tė­mis są­ly­go­mis. Ener­ge­ti­kos, tech­ni­kos, sta­ty­bos, net ir dar­bo kaš­tų kai­nų skir­tu­mo tarp se­nų­jų ir nau­jų­jų ES ša­lių ne­be­li­ko, jos vie­no­dos vi­so­je ES. Rei­ka­la­vi­mai mais­to ir ap­lin­kos sau­gai nuo­lat ky­la, ta­čiau vie­nam hek­ta­rui ski­ria­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos, pa­de­dan­čios pa­lai­ky­ti žem­dir­bių pa­ja­mų sta­bi­lu­mą, su­švel­nin­ti ri­zi­kos po­vei­kį, nau­jo­sio­se ir se­no­sio­se ES ša­ly­se ski­ria­si net ke­lis kar­tus.

 

 „Taip pat no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, jog da­bar mo­ka­mų tie­sio­gi­nių iš­mo­kų for­mu­lė to­kia, kad tam, kas iš 1 ha ma­žiau už­dir­ba, ma­žiau gau­na ir tie­sio­gi­nių iš­mo­kų“, – sa­kė K.Pruns­kie­nė.

 

Jei pa­vyz­džiu im­tu­me grū­di­nių au­ga­lų pa­sė­lius, tai ma­ty­tu­me, kad 100 proc. pa­ra­mos ly­gio tie­sio­gi­nės iš­mo­kos Lie­tu­vo­je sie­kia 170 EUR/ha, Lat­vi­jo­je – 157, Es­ti­jo­je – 151, Len­ki­jo­je – 189, Grai­ki­jo­je – 213, Ny­der­lan­duo­se – 419, Bel­gi­jo­je – 393, Ai­ri­jo­je – 383, Pran­cū­zi­jo­je – 379, Vo­kie­ti­jo­je – 356 EUR/ha.

 

„Jaut­riau re­a­guo­da­ma į vi­sų na­rių pro­ble­mas, ES už­si­tik­rin­tų di­des­nį ša­lių so­li­da­ru­mą ir stip­ry­bę at­ei­ty­je. Ma­no­me, kad bū­ti­na dė­ti vi­sas pa­stan­gas ir nu­ma­ty­ti prie­mo­nes, ku­rios pa­si­tar­nau­tų sklan­džiam tie­sio­gi­nių iš­mo­kų su­vie­no­di­ni­mui vi­so­je ES po 2013 m. Tai bū­tų la­bai svar­bus žings­nis ne tik ly­gia­tei­siš­ku­mo ir tei­sin­gu­mo link, bet ir pa­dė­tų su­vie­no­din­ti kon­ku­ren­ci­nes že­mės ūkio sek­to­riaus są­ly­gas vi­so­se“, – ak­cen­ta­vo mi­nist­rė. Mi­nist­rė pa­brė­žė, kad Lie­tu­va, spręs­da­ma šį klau­si­mą, ieš­ko ben­dra­min­čių ne tik tarp Bal­ti­jos ir ki­tų nau­jų­jų, bet ir tarp se­nų­jų ES na­rių. Su to­kia Lie­tu­vos po­zi­ci­ja su­tin­ka Grai­ki­ja, Vo­kie­ti­ja.

 

Nuo­sta­ta ne­ati­tin­ka laik­me­čio

 

Lie­tu­va pra­šo pa­nai­kin­ti nuo­sta­tą, pa­gal ku­rią tie­sio­gi­nių iš­mo­kų su­ma mo­ka­ma tik už tuos že­mės plo­tus, ku­rie įsto­ji­mo į ES me­tu bu­vo ge­ros ag­ra­ri­nės būk­lės.

 

„Lie­tu­vos po­zi­ci­ja to­kia, kad orien­tuo­jant ES že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų ga­my­bą į glo­ba­lius rin­kos po­rei­kius, į au­gan­tį mais­to po­rei­kį, rei­ka­la­vi­mas nau­jo­sio­se ša­ly­se mo­kė­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas tik už 2003 m. plo­tus, yra pra­ra­dęs sa­vo pir­mi­nę pa­skir­tį. „No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad 2003 m. Lie­tu­vo­je vy­ko ir iki šiol te­be­vyks­ta tei­sės į že­mę at­kū­ri­mo pro­ce­sas, nu­lė­męs, kad da­lis (apie 20 proc.) že­mės plo­tų tik pas­ta­rai­siais me­tais įgi­jo ūki­nin­kau­jan­tį šei­mi­nin­ką – sa­vi­nin­ką, ir iš lai­ki­nai ne­nau­do­tos vėl ta­po ga­my­bo­je nau­do­ja­ma že­me“, – sa­kė K.Pruns­kie­nė.

 

Toks rei­ka­la­vi­mas ri­bo­ja že­mės iš­tek­lių nau­do­ji­mą ir ūkių kon­ku­ren­cin­gu­mą, var­žo že­mės ūkio pro­duk­ci­jos ga­min­to­jų ga­li­my­bes, ne­ska­ti­na ap­leis­tų že­mių nau­do­ji­mo že­mės ūkio ir ener­ge­ti­niams au­ga­lams (bio­ma­sei) au­gin­ti, kas Lie­tu­vai ypač ak­tu­a­lu. Mi­nist­rė pa­brė­žė, kad Lie­tu­va sie­kia, jog nau­do­ja­mos že­mės plo­tai bū­tų fik­suo­ja­mi kuo vė­les­niais šio pro­gra­mi­nio lai­ko­tar­pio me­tais.

 

„Mums svar­būs du pa­ra­met­rai – ga­mi­na­mas pro­duk­tas ir že­mės plo­tai, ku­riuo­se šis pro­duk­tas ga­mi­na­mas. At­skai­tos taš­kas ga­lė­tų bū­ti 2013 m. de­kla­ruo­ti plo­tai, tuo­met to­li­mes­nį lai­ko­tar­pį nuo 2014 m. pra­dė­tu­me su re­a­liai pro­duk­ci­jos ga­my­bai nau­do­ja­ma že­me“, – kal­bė­jo prof. K.Pruns­kie­nė.

 

Anot jos, nors da­bar­ti­niai Lie­tu­vos sie­kiai bū­tų įgy­ven­din­ti tik po 2013 m., mes jau da­bar tu­ri­me da­ry­ti įta­ką toms tai­syk­lėms, pa­gal ku­rias Ben­dro­ji že­mės ūkio po­li­ti­ka bus įgy­ven­di­na­ma nuo 2014 m.

 

Ta­čiau re­a­ly­bė yra to­kia, kad K.Pruns­kie­nei, grei­čiau­siai jau ne­be­teks ūki­nin­kų at­ves­ti į „ge­res­nį ry­to­jų“, nes jie ne­pa­ti­kė­jo mi­nist­rės pa­ža­dais. Įdo­mu, ką pa­keis nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė ir mi­nist­ras?