Prieš prasidedant rinkimų kampanijai Gargždų apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Zigmas Bitinas buvo optimistiškai nusiteikęs ir manė, kad balsuoti ateis kas antras Klaipėdos raj. rinkėjas, tačiau įpusėjus rinkiminei kampanijai Z.Bitinas jau nėra toks optimistiškas ir džiaugtųsi, jog apygardoje savo valią pareikštų apie 45 proc. rinkėjų. Tačiau paskutinių rinkimų patirtis rodo, kad ir tai nėra labai realu.

 

 

 

 

Klaipėdos raj. pagal rinkėjų aktyvumą tradiciškai yra tarp pasyviausių. Prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose pirmajame ture savo valią išreiškė tik 41,7 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Tai buvo tik 61 rezultatas tarp visų 71 rinkimų apygardų Lietuvoje ir pastebimai mažiau nei Lietuvos vidurkis – 46,1 proc.

 

Dar  prastesnė situacija buvo per pernai vykusius Savivaldybių tarybų rinkimus, kuomet prie balsadėžių atėjo tik 37,5 proc. Klaipėdos raj. gyventojų. Kad šiuose rinkimuose aktyvumas nebus didelis galima spręsti ir iš to, jog į Klaipėdos rajoną atsikėlė daug naujų gyventojų. Jei 2004 m. rajone teisę balsuoti turėjo beveik 37 tūkst. rinkėjų, tai šiemet jų skaičius išaugo iki daugiau nei 41 tūkst.

Ką reikėtų padaryti, kad daugiau rinkėjų balsuotų?

 

Žinokite savo teises

Visi rinkėjai turi žinoti, kad iki spalio 5 d. dar yra tikslinami rinkėjų sąrašai ir visi tie, kurie gyvena Klaipėdos raj., bet dar negavo rinkėjo pažymėjimo, turėtų patys pasirūpinti savo teise balsuoti.

 

Reikia kuo greičiau skubėti į artimiausią rinkimų apylinkę ir išsiaiškinti ar jie yra įtraukti į rinkėjų sąrašus, bet negavo pažymėjimų ar jų visiškai nėra sąrašuose.

 

Statistika rodo, kad net 6600 Klaipėdos raj. rinkėjų, kurie yra sąrašuose, dėl įvairių priežasčių rinkėjų pažymėjimo dar negavo. Tai yra vienas didžiausių rodiklių visoje Lietuvoje ir paprastai būdingas tik didiesiems šalies miestams. Būtent kaimynystė su Klaipėda, kur Danės apygarda yra absoliutus lyderis visoje Lietuvoje pagal neįteiktų (neįteiktas kas penktas biuletenis) rinkimų biuletenių skaičių, ir lemia nemažas Klaipėdos rajono bėdas.

 

„Prieš dešimtmetį buvo išplėstos Klaipėdos miesto ribos ir dalis rajono, su visais gyventojais, buvo prijungti prie Klaipėdos, tačiau maždaug 1000 šių teritorijų žmonių ir toliau lieka mūsų apygardos specialiuose sąrašuose, nes jie neprisiregistravo Klaipėdoje ar kur kitur“, - sako Z.Bitinas.

Anot jo, yra didelė tikimybė, kad šie žmonės ir negauna rinkėjų pažymėjimų bei neis balsuoti.

 

Problema - sodai

Kita problema yra kolektyviniai sodai. Leidus deklaruoti gyvenamąją vietą sodų bendrijose pastatytuose namuose, vien Dituvos kolektyvinius sodus apimančioje apylinkėje rinkėjų skaičius išaugo nuo 1000 iki 1700. Dovilų apylinkėje – augimas apie 400 rinkėjų.

 

Kolektyviniuose soduose yra ypač sunku įteikti rinkėjo apžymėjimus, nes visi Dituvos sodai oficialiai yra vienas Derceklių kaimas, be gatvių ir namų numerių.

 

„Todėl komisijos nariai paeiliui eina per visą kaimą nešini visais balsavimo biuleteniais ir atradę ten gyvenantį žmogų, tikrina ar jis yra rinkimų sąrašuose“,  - prie sodų įsikūrusių apylinkių vargus dėsto Z.Bitinas.

 

Internetu besinaudojantys žmonės rinkėjo pažymėjimą gali atsispausdinti ir internetinėje svetainėje www.vrk.lt. Balsavimo dieną galima eiti į apylinkę ir neturint pažymėjimo, tačiau reikia tvirtai žinoti, kad esate tos apylinkės rinkėjų sąrašuose.

 

Žmonės, kurie visiškai nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, gali ją deklaruoti savivaldybėje. Tuomet jie bus priskirti prie Gargždų 4-osios apylinkės ir ten galės balsuoti. Šiuo metu savivaldybėje gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 300 rajono gyventojų.

 

Balsuok kur gyveni

Z.Bitinas pastebi, kad žmonės gali balsuoti ne būtinai ten, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Žmogus, turintis nekilnojamojo turto keliose vietose, gali pasirinkti kur balsuoti. Apylinkės komisijai reikia tik įrodyti, kad jis turi nuosavybės toje teritorijoje. Tai reikia padaryti iki spalio 5 d.

 

 

Iki tos pačios datos turėtų apsispręsti ir tie rinkėjai, kurie nori savo valią rinkimuose išreikšti balsuodami namuose. Tokią teisę turi visi be išimties sulaukę 70 ir daugiau metų, taip pat rinkimų metu sergantys (turintys nedarbingumo pažymėjimus), neįgalieji.

 

Išankstiniuose sąrašuose teisę balsuoti namuose turėjo net 7135  rajono rinkėjai, tačiau iki šios dienos specialias formas (P6) užpildė beveik 1400 Gargždų apygardos gyventojų. Asmenys, kurie pagal įstatymą gali balsuoti namuose, dar gali kreiptis į apylinkės komisiją ir užpildyti minėtas formas. Balsavimas namuose vyks spalio 10-11 d.

 

„Daugelis žmonių, ypač tik sulaukusių 70 metų, net piktinasi, kad pasiūlome balsuoti namuose, tačiau bendrai šiemet namuose balsuoti apreiškė norą daugiau apygardos žmonių, nei per parėjusius rinkimus“, - akcentuoja Z.Bitinas.

 

Veš autobusai

Tie kurie nusprendė patys spalio 12 d. ateiti balsuoti, turi žinoti, kad už valdiškus pinigus žmonės bus vežami ir parvežami iš balsavimo apylinkių.

 

„Jau yra sudaryti pavežėjimo grafikai beveik visose kaimiškose apylinkėse ir jie turi būti iškabinti prie balsavimo apylinkių“, - sako Z.Bitinas.

Numatyta, kad autobusai aptvirtintu maršrutu spalio 12 d. kursuos 1-2 kartus. Tačiau esant būtinybei bus vežamas nors ir vienas rinkėjas. Tam gali būti panaudoti apylinkių komisijų pirmininkų lengvieji automobiliai. Tiesa, apie savo norą būti pavežtais iki apylinkės rinkėjai turi parnešti iš anksto.

 

Tie kurie tikrai žino, kad spalio 12 d. negalės balsuoti savo apylinkėje, gali tai padaryti balsuodami iš anksto. Klaipėdos raj. savivaldybės patalpose spalio 8-9 d.  veiks išankstinio balsavimo apylinkė, kur galės balsuoti visi į Gargždų apygardos sąrašus įrašyti rinkėjai.

 

Komisijoms sunku

„Apygardos komisijai vadovauju jau 13 rinkimus, tačiau tokių blogų sąlygų darbui dar neturėjome“, - konstatuoja Z.Bitinas.

 

Anot jo, apygardos komisija neturi tik jiems skirto kabineto, todėl priversta dalintis savivaldybės posėdžių sale su kitais. Joje negalima palikti svarbių dokumentu, iškyla kitų sunkumų. Ne mažesnė problema ir žmonės. Jau nebe visus vilioja 1000 Lt vidutinis atlyginimas, kurį už kelių mėnesių darbą gauna apygardos komisijos nariai, o apylinkių komisijos narių atlyginimų vidurkis per du turus – apie 450 Lt. Pats komisijos pirmininkas, kuris savarankiškai nustato atlyginimus komisijos nariams ir net sau, sako, kad per praėjusius rinkimus už 4 mėn. darbą neatskaičius pajamų mokesčio su visomis premijomis uždirbo 4735 Lt.

 

Tačiau nors ir nesidžiaugdami atlygiu, komisijų nariai turi apylinkėse priiminėti rinkėjus darbo dienomis nuo 17 iki 19 val. Šeštadieniais – nuo 10 iki 12 val.

Iki rinkimų liko tik savaitė, todėl rinkėjai turėtų būti atsakingi ir pasinaudoti Konstitucijoje užfiksuotą rinkimų teise. Jei balsuoti neisite Jūs, nueis kaimynas.