Dė­vė­tų dra­bu­žių po­pu­lia­ru­mas ne­blės­ta. Ta­čiau pre­kiau­to­jai bai­mi­na­si, kad at­vė­sę orai vėl ge­ro­kai su­ma­žins jų pa­ja­mas, o są­ly­gos dirb­ti bus daug su­dė­tin­ges­nės.

 

Gargž­dų tur­gu­je nuo­lat vei­kian­čio­se pre­ky­vie­tė­se, o ir ma­žes­niuo­se kai­me­liuo­se pus­die­niui ati­da­ro­muo­se tur­ge­liuo­se po at­vi­ru dan­gu­mi lan­ko­si ne tik kuk­liau už­dir­ban­tys žmo­nės. Pirk­ti dė­vė­tą dra­bu­žį – pui­ki al­ter­na­ty­va ir ieš­kan­tiems ori­gi­na­les­nių ap­da­rų.

 

Kai­nos ne­įtin­ka

„Į ši­tą pre­ky­vie­tę tur­gu­je už­su­ku daž­nai – pa­to­gu ei­nant iš dar­bo. Sten­giuo­si at­ei­ti ry­te, kai ma­žiau žmo­nių bū­na“, – K.r.SAVAITEI sa­kė pir­kė­ja Da­nu­tė Jo­nu­šai­tie­nė.

 

Jos įsi­ti­ki­ni­mu, rū­bai kar­tais per­ver­ti­na­mi.

 „Kai už ko­kį sku­du­rė­lį pa­pra­šo be­maž 20 Lt, min­ty­se pa­gal­vo­ju: juk jis net 3 Lt ne­ver­tas. Kai aki­vaiz­džiai ma­tau, kad apa­vas ar dra­bu­žis iš­lai­ky­tas, ge­ros ko­ky­bės, ne­skun­džiu mo­kė­ti dau­giau“, ti­ki­no ji.

 

Mo­te­ris tu­ri sa­vo pa­mėg­tas par­da­vė­jas, su ku­rio­mis ga­li ir pa­kal­bė­ti, ir pa­si­tar­ti.

 

"Ne vi­sos bū­na ma­lo­nios, ki­tos net no­sį už­rie­tu­sios“, – kal­bė­jo D.Jo­nu­šai­tie­nė.

 

Ke­lios pir­kė­jos taip pat tvir­ti­no, jog dė­vė­ti rū­bai ypač pa­bran­gę, o mo­kė­ti daug už tiek ne­ver­tą daik­tą ne­si­no­ri.

 

Še­še­rius me­tus Gargž­dų tur­gu­je dė­vė­tais rū­bais pre­kiau­jan­ti Ade­lė Kai­rie­nė ti­ki­no, kad sten­gia­si re­a­liai įver­tin­ti ap­da­rų kai­nas.

 

 „Man keis­ta, kai ki­tur vai­kiš­kas rū­be­lis kai­nuo­ja tiek pat, kiek su­au­gu­sio žmo­gaus. At­si­žvel­giu į ke­lis fak­to­rius: sti­lių, būk­lę, ko­ky­bę, ga­min­to­ją“, – tei­gė ji.

 

Per­ka ka­tę mai­še

A.Kai­rie­nė pri­si­mi­nė, kad pra­dė­jus dirb­ti šio­je sri­ty­je, sun­kiau­sia bu­vo pa­keis­ti sti­lių: vi­sa­da dė­vė­ju­siai kla­si­ki­nio sti­liaus kos­tiu­mė­lius, avė­ju­siai aukš­ta­kul­niais, te­ko „šok­ti“ į džin­sus bei spor­ti­nius ba­te­lius.

 

„Var­gu ar su dai­liu si­jo­nė­liu ir ele­gan­tiš­kais ba­te­liais čia il­gai iš­sto­vė­tum“, – šyp­te­li A. Kai­rie­nė.

 

Dė­vė­tų dra­bu­žių par­da­vė­ja ti­ki­no, kad in­ves­tuo­ti į šį ver­slą rei­kia ne­ma­žai.

 

„Bū­na, kad iš­lei­di 1000 Lt, o grįž­ta 200 Lt. Rei­kia iš­lai­ky­ti pre­ky­bos vie­tą, pirk­ti dra­bu­žius, juos skalb­ti, pri­žiū­rė­ti, o kur dar mo­kes­čiai „Sod­rai“, – var­di­jo ji.

 

Pre­kes, par­ga­ben­tas iš už­sie­nio, pre­kei­viai daž­niau­siai ve­ža­si iš Klai­pė­dos. Dra­bu­žius per­ka ma­žiau­siai po 50 kg, vie­nas ki­log­ra­mas kai­nuo­ja 5 Lt.

 

„Per­kam ka­tę mai­še. Mes net ne­įsi­vaiz­duo­jam, ko­kius rū­bus įsi­gy­sim. Bū­na vi­so­kių: su­pe­li­ju­sių, su­plė­šy­tų, dė­mė­tų ir t.t.“, – ti­ki­no pre­ky­bi­nin­kė. – Do­mi­nuo­ja sėk­mės fak­to­rius: jei siun­ta ge­ra – džiau­gia­mės, jei ne – ten­ka kaip nors kaps­ty­tis. Šiuo me­tu siun­tos ypač su­pras­tė­ju­sios dėl va­gys­čių – ge­riau­sios pre­kės iš­ren­ka­mos“, – ap­gai­les­ta­vo A.Kai­rie­nė.

 

Per die­ną – nė li­to

Iš­sto­vė­ti pus­die­nį, kai lau­ke mi­nu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra ne kiek­vie­nas su­ge­bė­tų.

 

Anot A.Kai­rie­nės, sun­kiau­sia bū­na žie­mą, kai klien­tų ypač su­ma­žė­ja. Bū­na, kad pre­kiau­to­jai per die­ną ne­už­dir­ba nė li­to, to­dėl vos įsten­gia su­mo­kė­ti už pre­ky­bos vie­tos nu­omą. Ta­čiau to­kį dar­bą dir­ban­čios mo­te­rys ne­si­skun­džia. Anot po­nios A.Kai­rie­nės, jei bū­tų la­bai blo­gai, to­kio ver­slo ne­si­im­tų.

 

„Ži­no­ma, žie­mą tai be­pro­tiš­kai sun­kus dar­bas. At­si­lie­pia ne tik svei­ka­tai. Grį­žus na­mo te­si­no­ri ko­jas iš­ties­ti, pa­vargs­tu ir nuo nuo­la­ti­nio ben­dra­vi­mo. Ta­čiau, kai ma­tai, kad žmo­nės lie­ka lai­min­gi, pa­ten­kin­ta lie­ku ir aš“, – ne­slė­pė par­da­vė­ja.