Dėvėtų drabužių populiarumas neblėsta. Tačiau prekiautojai baiminasi, kad atvėsę orai vėl gerokai sumažins jų pajamas, o sąlygos dirbti bus daug sudėtingesnės.
Gargždų turguje nuolat veikiančiose prekyvietėse, o ir mažesniuose kaimeliuose pusdieniui atidaromuose turgeliuose po atviru dangumi lankosi ne tik kukliau uždirbantys žmonės. Pirkti dėvėtą drabužį – puiki alternatyva ir ieškantiems originalesnių apdarų.
Kainos neįtinka
„Į šitą prekyvietę turguje užsuku dažnai – patogu einant iš darbo. Stengiuosi ateiti ryte, kai mažiau žmonių būna“, – K.r.SAVAITEI sakė pirkėja Danutė Jonušaitienė.
Jos įsitikinimu, rūbai kartais pervertinami.
„Kai už kokį skudurėlį paprašo bemaž 20 Lt, mintyse pagalvoju: juk jis net 3 Lt nevertas. Kai akivaizdžiai matau, kad apavas ar drabužis išlaikytas, geros kokybės, neskundžiu mokėti daugiau“, tikino ji.
Moteris turi savo pamėgtas pardavėjas, su kuriomis gali ir pakalbėti, ir pasitarti.
"Ne visos būna malonios, kitos net nosį užrietusios“, – kalbėjo D.Jonušaitienė.
Kelios pirkėjos taip pat tvirtino, jog dėvėti rūbai ypač pabrangę, o mokėti daug už tiek nevertą daiktą nesinori.
Šešerius metus Gargždų turguje dėvėtais rūbais prekiaujanti Adelė Kairienė tikino, kad stengiasi realiai įvertinti apdarų kainas.
„Man keista, kai kitur vaikiškas rūbelis kainuoja tiek pat, kiek suaugusio žmogaus. Atsižvelgiu į kelis faktorius: stilių, būklę, kokybę, gamintoją“, – teigė ji.
Perka katę maiše
A.Kairienė prisiminė, kad pradėjus dirbti šioje srityje, sunkiausia buvo pakeisti stilių: visada dėvėjusiai klasikinio stiliaus kostiumėlius, avėjusiai aukštakulniais, teko „šokti“ į džinsus bei sportinius batelius.
„Vargu ar su dailiu sijonėliu ir elegantiškais bateliais čia ilgai išstovėtum“, – šypteli A. Kairienė.
Dėvėtų drabužių pardavėja tikino, kad investuoti į šį verslą reikia nemažai.
„Būna, kad išleidi 1000 Lt, o grįžta 200 Lt. Reikia išlaikyti prekybos vietą, pirkti drabužius, juos skalbti, prižiūrėti, o kur dar mokesčiai „Sodrai“, – vardijo ji.
Prekes, pargabentas iš užsienio, prekeiviai dažniausiai vežasi iš Klaipėdos. Drabužius perka mažiausiai po 50 kg, vienas kilogramas kainuoja 5 Lt.
„Perkam katę maiše. Mes net neįsivaizduojam, kokius rūbus įsigysim. Būna visokių: supelijusių, suplėšytų, dėmėtų ir t.t.“, – tikino prekybininkė. – Dominuoja sėkmės faktorius: jei siunta gera – džiaugiamės, jei ne – tenka kaip nors kapstytis. Šiuo metu siuntos ypač suprastėjusios dėl vagysčių – geriausios prekės išrenkamos“, – apgailestavo A.Kairienė.
Per dieną – nė lito
Išstovėti pusdienį, kai lauke minusinė temperatūra ne kiekvienas sugebėtų.
Anot A.Kairienės, sunkiausia būna žiemą, kai klientų ypač sumažėja. Būna, kad prekiautojai per dieną neuždirba nė lito, todėl vos įstengia sumokėti už prekybos vietos nuomą. Tačiau tokį darbą dirbančios moterys nesiskundžia. Anot ponios A.Kairienės, jei būtų labai blogai, tokio verslo nesiimtų.
„Žinoma, žiemą tai beprotiškai sunkus darbas. Atsiliepia ne tik sveikatai. Grįžus namo tesinori kojas ištiesti, pavargstu ir nuo nuolatinio bendravimo. Tačiau, kai matai, kad žmonės lieka laimingi, patenkinta lieku ir aš“, – neslėpė pardavėja.