Lietuvos žvejus iš Briuselio pasiekė geros Europos Komisijos (EK) naujienos. Pastaroji, išklausiusi mokslininkų rekomendacijų, siūlo didinti menkių leistinus menkių sugavimus rytinėje Baltijos jūros dalyje, skelbia Žemės ūkio ministerija.
EK pateikė pasiūlymą dėl Europos Sąjungos valstybių galimybių 2009 m. Baltijos jūroje žvejoti tam tikrų rūšių žuvis. Pasiūlymas remiasi mokslinėmis rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad 2009 m. reikėtų šiek tiek sumažinti trijų iš keturių limituojamų Baltijos jūros žuvų rūšių žvejybos kvotas.
Tai ypač taikytina vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliams, kuriuos siekiama išsaugoti. EK siūlo strimelių sugavimus sumažinti 6 proc., lašišų – 15 proc., menkių sugavimus – 15 proc.
Mokslininkams rekomendavus, EK siūlo rytinės Baltijos jūros dalies ES menkių kvotą padidinti 15 proc., nes šios rūšies žuvų išteklių būklė pastaraisiais metais pagerėjo ir tai atitiktų ilgalaikį Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo planą. Visi šie pasiūlymai dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2009 m. bus aptarti Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje spalio mėnesį.
Šie EK pasiūlymai pagrįsti naujausiomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis, Komisijos Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) nuomone ir suinteresuotųjų šalių, visų pirma Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos, indėliu.
„Mokslininkams perspėjus, kad rytinės dalies menkių ištekliams gresia išnykimas, pernai buvo sudarytas Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo planas. Taikydami šį planą, situaciją sugebėjome pakreipti kita linkme - menkių ištekliai vėl pradeda didėti ir tai teikia didelių vilčių. Kviečiu ministrus laikytis tokios pat ilgalaikės vizijos dėl kitų Baltijos jūros žuvų išteklių ir patvirtinti mūsų įsipareigojimus darnios žuvininkystės principus taikyti ne tik atskiriems, bet visiems žuvų ištekliams“, - pažymi už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Joe Borgas.
Pasiūlymai dėl menkių
EK siūlo 15 proc., t. y. nuo 38 765 iki 44 580 tonų, padidinti ES tenkančią rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos kvotą ir 15 proc., t. y. nuo 19 221 iki 16 337 tonų, ją sumažinti vakarinėje Baltijos jūros dalyje. Griežtinant išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolę bei atsargiai didinant leistinus sugauti kiekius, per ateinančius keletą metų menkių ištekliai turėtų atsikurti iki biologiškai saugaus lygio, o tai sudarytų prielaidas žvejybos pramonės ekonominiam pakilimui. O tam, kad menkių ištekliai atsikurtų vakarinėje Baltijos jūros dalyje, būtina taikyti tiesioginį išteklių vadybos planą. Abu Komisijos pasiūlymai dera su ilgalaikio plano nuostatomis kasmet 10 proc. sumažinti sužvejojamą žuvų populiacijos dalį, kartu atsižvelgiama į įsipareigojimą užtikrinti, kad metiniai sugavimų pokyčiai nebūtų didesni negu 15 proc.
Siūloma ir įvairių kitų techninių priemonių, taikytinų menkių žvejybos rajonams ir suderintų su ilgalaikiu planu.
Strimelių sumažėjo
Skirtingai nei prieš keletą metų, pelaginių žuvų ištekliams šiemet įtakos turėjo nedideli jų prieaugio rodikliai, todėl Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba pasiūlė atsargumo priemonę – sumažinti bendrą leidžiamą sugauti kiekį, pirmiausia - vakarinės Baltijos dalies strimelių išteklių, kurie vis dar mažėja. Šie ištekliai valdomi kartu su Šiaurės jūros silkių ištekliais, todėl labai svarbu priimti bendrą šių dviejų išteklių, kurių prieaugis yra nepakankamas, vadybos strategiją.
Atsižvelgiant į šias priežastis, EK siūlo 63 proc., t. y. nuo 44 550 iki 16 400 tonų, sumažinti vakarinės Baltijos jūros dalies strimelių išteklių bendrą leidžiamą sugauti kiekį. Centrinės dalies strimelių išteklių sužvejojamą kiekį siūloma sumažinti 6 proc., t. y. nuo 152 630 tonų iki 143 609 tonų, atsižvelgiant į šių strimelių ir Rygos įlankos strimelių išteklių maišymąsi.
EK, remdamasi Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos (RAC) rekomendacijomis, siūlo sužvejojamą šprotų kiekį sumažinti 15 proc., t. y. nuo 454 492 iki 386 318 tonų.
Lašišų kvota irgi mažinama
Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba vis dar yra susirūpinusi dėl mažėjančių Suomijos įlankos lašišų išteklių pagrindiniame baseine ir Botnijos įlankoje, todėl EK siūlo šių lašišų bendrą leidžiamą sugauti kiekį sumažinti 15 proc. Šiuo metu yra rengiamas lašišų išteklių valdymo planas, kuriame bus numatyti būtini veiksmai, siekiant išsaugoti šias vertingas žuvis.