Žemaičių partiją atsisakyta įregistruoti, nes teigiama, kad jos įstatai prieštarauja konstitucijai, taip pat Valstybinės kalbos įstatymui, o pats įregistravimo faktas galėtų pakenkti valstybės vientisumui. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį nagrinėjo žemaičių skundą, skelbia „Delfi“. Teismas sprendimą priims rugsėjo 12 d.

 

Dėl neigiamų Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų Teisingumo ministerija atsisakė partiją įregistruoti, nes teigiama, esą šios partijos siekiai paverstų Lietuvą federacine valstybe, o Žemaitiją – ypatingą autonominį statusą turintį regioną.

Partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius siekia šios politinės organizacijos įregistravimo.  

 

Saugumo pareigūnų teigimu, Žemaičių partijos įstatuose ir programoje yra teiginių, prieštaraujančių Konstitucijai, pagal kuriuos deklaruojamas siekis įkurti atskirą žemaičių administracinį vienetą.

 

VSD teigia, kad formaliai Žemaičių partijos įstatų ir programos teiginiai neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nagrinėjant dokumentus sistemiškai, siekis grąžinti žemaičių tautybę gali būti traktuojamas kaip raginimas įsteigti ypatingą autonominį statusą turintį regioną ir tai esą kelia pavojų unitarinei valstybės sanklodai.

 

O kalbininkai pasisakė prieš norą vartoti žemaičių kalbą regione, taip pat ir oficialiu lygmeniu, kas įteisintų žemaičių tarmę kaip oficialią regioninę kalbą, o tai iš esmės reiškia, kad Lietuva tampa federacine valstybe.

 

Pagal Valstybinės kalbos įstatymą Lietuvos visuomenės informavimo priemonės (spauda, televizija, radijas ir kt.), visi knygų ir kitų leidinių leidėjai privalo laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų.

 

„Kitaip tariant, ne tik žemaičiai negali leisti laikraščių ar žurnalų savo tarme, bet ir reikia uždrausti Martyno Mažvydo „Katekizmą“, nes jis parašytas žemaitiškai“, - kalbėjo E.Skarbalius.

 

E. Skarbaliaus teigimu, partijos įstatuose nekalbama apie Žemaitijos nepriklausomybę, priešingai, pabrėžiamas Lietuvos teritorinis vientisumas. Šiuose dokumentuose esą nesiekiama ir žemaičių kalbą įteisinti kaip valstybinę. Anot jo, atsisakydama pripažinti Žemaičių partiją Teisingumo ministerija interpretavo įstatus ir programą.

 

Oficialių regioninių kalbų įteisinimas, ministerijos nuomone, eskaluotų tautinių mažumų kalbų kaip oficialiųjų regioninių kalbų pripažinimo klausimą – lenkai ir rusai galėtų reikalauti ypatingo statuso savo kalbai.